SUNKUMŲ PASLAPTIS 🦉

- Mokytojau, - kartą paklausė mokinys, - kodėl yra sunkumai, kurie trukdo mums pasiekti tikslą, atitraukia mus nuo pasirinkto kelio, bando priversti pripažinti savo silpnybes? - Tai, ką tu vadini sunkumais, - atsakė Mokytojas, - iš tikrųjų yra tavo tikslo dalis. Nustok su tuo kovoti. Tiesiog pagalvok apie tai ir atsižvelk į tai, pasirinkdamas kelią. Įsivaizduok, kad tu šaudai iš lanko. Taikinys yra toli ir tu jo nematai, nes žemę tuo metu apgaubė tirštas rytinis rūkas. Ar tu kovoji su rūku? Ne, tu lauki, kol papūs vėjas ir rūkas išsisklaidys. Dabar taikinys matomas, bet vėjas nukreipia tavo skriejančią strėlę į šalį nuo taikinio. Ar tu kovoji su vėju? Ne, tu tiesiog nustatai vėjo kryptį ir pakeiti padėtį, paleisdamas strėlę šiek tiek kitu kampu. Tavo lankas yra sunkus ir standus; tu neturite pakankamai jėgų, kad įtemptum lanko templę. Ar tu kovoji su lanku? Ne, tu treniruoji savo raumenis, kiekvieną kartą vis stipriau įtempdamas lanką. - Tačiau yra žmonės, kurie šaudo iš lengvo ir lankstaus lanko geru ir ramiu oru, - pasipiktino mokinys. - Kodėl tik mano paleista strėlė susiduria su daugybe kliūčių savo kelyje? Nejaugi Visata priešinasi mano judėjimui į priekį? - Niekada nežiūrėk į kitus, - nusišypsojo Mokytojas. - Kiekvienas turi savo lanką, savo taikinį ir savą laiką strėlės paleidimui. Vieni siekia pataikyti tiksliai į taikinį, kitų siekis - galimybė išmokti paleisti strėlę. Mokytojas nuleido balsą ir pasilenkė prie mokinio: - Ir dar... Aš noriu tau atskleisti siaubingą paslaptį, mano berniuk. Rūkas neapgaubia žemės, kad užkirstų kelią tavo paleistai strėlei, vėjas nepradeda pūsti tam, kad nukreiptų tavo strėlę nuo taikinio, lankininkas sukūrė standų lanką ne tam, kad tu suvoktum savo silpnumą. Visą tai egzistuoja savaime. Būtent tu nusprendei, kad sugebėsi tiksliai pataikyti į taikinį esant tokioms sąlygoms. Todėl, arba nustok skųstis sunkumais ir pradėk šaudyti iš lanko, arba nuramink savo išdidumą ir pasirink sau kur kas lengvesnį taikinį. Taikinį, į kurį galima šaudyti be strėlių...